Japonija

Ir čia ne tik žodžių žaismas, bet apie viską nuo pradžių… Dar keliaujant su Oliveriu (maisto kontekste tai skamba kietai, bet ne, ne su tuo Oliveriu) jis vis svaigo, pavydėdamas man to ramen, kurį aš siurbsiu kibirais Japonijoje. Ir aš mintimis siurbiau, kol neatvykau į Japoniją. Paaiškėjo, kad variacijų šios maistingos sriubos n, tačiau rasti tokią, kurioje nedominuotų kiauliena – misija neįmanoma. Aš nekalbu apie sultinio pagrindą, kuris irgi dažniausiai remiasi į kiaulieną, tačiau gali būti ir vištienos. Svarbiausia, kad paviršiumi (ir ne tik) plaukioja kiaulienos riekelės, kurios ir sudaro didžiąją dalį patiekalo maistingumo. Tai aš kurį laiką naiviai praieškojau versijų, kurios minimos Wikipedia, tačiau atvykęs į Kyoto galiausiai palūžau. ISATAN pastato 10 aukšte, čia įsikūrę septyni geriausi Japonijos restoranai atstovaujantys skirtingas ramen mokyklas. Sakiau, jeigu jau čia nebus lengvesnės versijos, greičiausiai, kad jos nebus niekur. Ir nebuvo. Tad palikęs vegetarą savyje miegoti po ilgos kelionės, išsiruošiau.

Štai rezultatas. Dešimtbalėje sistemoje? Apie 8-9. Tai buvo mano pirmas ir, greičiausiai, kad paskutinis ramen, tad lyginti nelabai turiu su kuo, tačiau balansas, mano skoniui, čia smarkiai linksta į vieną pusę. Patiekalas žiauriais maistingas ir nežinau, kas gali įveikti “large” porciją, tačiau man ir “normal” buvo kiek per daug. Kiaulienos gabaliukai yra viena, bet jau ir pats sultinys toks sodrus ir riebus, kad norisi kažkuo nuplauti šią sriubą. O, kad ko nepraleisčiau, pacituosiu porą sakinių iš sudėties:

“Ramen soup is generally made from stock based on chicken or pork, combined with a variety of ingredients such as kombu (kelp), katsuobushi (skipjack tuna flakes), niboshi (dried baby sardines), beef bones, shiitake, and onions, and then flavored with salt, miso, or soy sauce. Other styles that have emerged later on include curry ramen and other flavors.”

Kaip ten bebūtų, manau, kad galiu gan objektyviai pareikšti, jog statistiniam mėsytę ir sriubytę mėgstančiam lietuviui, tai galėtų būti metų atradimas maisto pasaulyje. Kaina apie 700-1200 yenų ($7-12).

O prisimenant amen… Patikėkit, už viską tenka susimokėti. Vegetaras manyje bevalgant gal ir miegojo, tačiau vegetarizmo dievas viską matė, tad užpylęs ramen’ą keliais jogurtais, tikiuosi, jog viskas bus gerai. Gruzijoje šašlyko, tikriausiai, kad turėčiau atsisakyti, tačiau keliaujant svetimkūnių teko įsisavinti gan nemažai – supaisysi, kas čia pas juos azijoje vadinasi “vegetariškas” patiekalas, o kas ne.

Sakoma, kad jeigu jau atvažiavai į Hiroshimą, tai nusiteik taikos parkui (muziejui, paminklams, etc.) skirti visą dieną, nes slogi nuotaika vis tiek neleis mėgautis kitomis miesto gėrybėmis. Šia prasme pasakysiu tik tiek, jog Aušvicas nuteikia karčiau – vien dėl to, kad didžioji dalis viso to siaubo vis dar stovi ten, kaip istoriniai paminklai, tuo tarpu iš Hirošimos, po atominės bombos sprogimo, neliko nieko, išskyrus nuotraukas ir prisiminimus. Ir vis tik, tai yra nemažai…

Žinojau, kad popiet miestą aplankys lietus, tad palikau muziejus antrai serijai ir pirmiausia apėjau patį parką. Paminklų bei kampų jame daug, tačiau viską suvaikščioti galima ir per pusvalandį. Tiesa, man daugiau nei tiek prireikė vienoje vietoje – prie taip vadinamo Vaikų taikos monumento. Iš pradžių net nemačiau tos vietos – išgirdau. Ten stovėjo keletas tuzinų vaikų, kurie pasidėję magnetolą, išdidžiai traukė dainą, kuri priminė tai kažkurios valstybės himną, tai garso takelį iš Miyazaki animacinio filmo. Pasirodo, kad taip vaikai atiduoda pagarbą Sadako Sasaki, kurią galima laikyti žymiausia A-bombos auka. Rugpjūčio 6 dieną, kai ant Hiroshimos krito “Little boy”, jai buvo dveji. Radijacijos poveikis mergaitei atsiliepė beveik po dešimtmečio, kai Sadako buvo diagnozuota leukemija. Jai gulint ligoninėje, draugė atnešė origami popieriaus ir papasakojo legendą teigiančią, jog tam, kas išlankstys tūkstantį origami gervių, dievai išpildys vieną norą. Įkvėpta šio pasakojimo Sadako Sasaki ėmėsi darbo, tačiau iš tikrųjų žinome tik tiek, kad jos noro dievai neišpildė. O aplinkui kalbama ir apie tai, kad ji tespėjo išlankstyti tik kiek daugiau nei šešis šimtus gervių ir tai, jog perkopus tūkstantį, ji iki paskutinės dienos vis lankstė, ir lankstė, ir lankstė… More