Muzika

Mylim, dūžtam, skrendam: Lewis – L’Amour,

By in Albumai, Muzika

Pasaulis kalba apie Lewis. Apie žmogų, kuris dar prieš kelis dešimtmečius įrašė keletą albumų, kurie platesnio klausytojų rato taip ir nepasiekė. Ir apie Jon Murphy, kuris jo albumą L’Amour rado viename Prancūzijos blusturgyje. Ir apie tai, kad dabar šis muzikantas nenori turėti nieko bendro su savo muzikine praeitimi. Ir apie tai, kad jo įrašas gali tapti vienu iš didžiausių šių metų “wow”. Ir apie tai, kad jis skamba, kaip Antony Hegarty, How To Dress Well ar Nick Drake. Ir apie tai, kad filmą “Searching for Sugar Man” primenanti istorija gali būti viso labo marketinginis triukas. Ir apie tai, L’Amour yra nuostabus, nepriklausomai nuo to ar jūs žinote ką nors apie Lewis ar ne:

intymumo link: Sun Kil Moon, Benji [2014]

By in Muzika

The nature of attraction cycles on and on and on
And nobody’s right, and nobody’s wrong
Our early life shapes the types to whom we are drawn
It’s a complicated place, this planet we’re on.

– Sun Kill Moon, Dogs

“Sun Kil Moon” veidas Mark Kozelek visada buvo intymus. Tiek grodamas “Red House Painters”, tiek solo (“Sun Kil Moon” realiai irgi yra solo, kad ir su kitų pagalba). Aš jį išgirdau 2001 išleistame grupės AC/DC koverių albume “What’s Next to the Moon”. Jei tai skamba paradoksaliai, tai taip ir yra, ir tai puiki vieta prisiliesti prie iš bet ko besiskleidžiančio intymumo.

Kozelek nesislepia už įmantrių aranžuočių ir kritikai negailestingai jį galėtų uždurstyti kaltinimais, bet dažniausiai jie tai palieka argumentų stokojantiems hate’riams. Nes tie trys akordai ir 5-10 minučių instrumentuotės yra geriausia terpė pasakoti asmenines istorijas. Lyg nuo jo tau. Tik tau. Sako, kad koncertuodamas Kozelek prašo išjungti bet kokius trukdžius – kondicionierius, propelerius, jau nekalbu apie triukšmą, kuris yra sudedamoji kokio “Tamsta” klubo dalis, tad net jo gyvi įrašai, iki nuaidint plojimams, skamba, kaip pasirodymas tavo virtuvėje.

“Benji” silpniausia vieta – jo tamsumas. Labai tikras, bet ne visiems priimtinas. Nuostabus “Ben’s Best Friend”, vainikuojantis įrašą”, klasikine ispaniška gitara ir saksofonu, tarytum, pakelia iš depresijos bei mirčių liūno, kuriuo užpildytas “Benji”, bet sieloje neleidžia to pamiršti. Tiesiog supranti, kad gyvenimas tęsiasi. Kai tau 20 vienaip, kai 45 kitaip, bet visada tęsiasi. “Benji” yra Mark Kozelek versija ir kaip sako mano puslapio poraštė – “Everyone who is honest is interesting”.

Zemfira apie bendravimą.

By in Citatos, Muzika


«Не люблю, когда люди собираются в кучу, не люблю большие компании. Мне кажется, что самая совершенная форма общения — это диалог. А стремление примкнуть к толпе — это от недостатка самих себя».

“Nemėgstu, kai žmonės renkasi į krūvą, nemėgstu didelių kompanijų. Manau, kad tobuliausia bendravimo forma yra dialogas. Siekis prisiplakti prie minios – iš trūkūmo patiems savęs”.

– Zemfira

Movement – ‘Ivory’ (rež. Fleur & Manu).

By in Muzika No Comments


Kadangi dėl vaizdinio turinio klipas “Youtube” greičiausiai, kad niekada nepasirodys, taigi į playlist’ą aš jo neįtrauksiu, jaučiu pareigą pasidalinti atskiru įrašu. Fleur & Manu yra viena mano mėgstamiausių režisierių kompanijų, kurie ir šiaip šūdo nemala, o su klipais M83 (“Midnight City”, “Reunion” ir “Wait”), tikriausiai, pakliuvo į daugelio radarą. Ką čia prie vaizdo ir bepridursi, tik… Ar atsimeni?

Kiss! Kiss!! Kiss!!!

By in Muzika No Comments

I like “A Little Lost” because it’s all about kissing. I love kissing. If I could kiss all day, I would. I can’t stop thinking about kissing. I like kissing more than sex because there’s no end to it. You can kiss forever. You can kiss yourself into oblivion. You can kiss all over the body. You can kiss yourself to sleep. And when you wake up, you can’t stop thinking about kissing. Dammit, I can’t get anything done because I’m so busy thinking about kissing. Kissing is madness! But it’s absolute paradise, if you can find a good kisser.

– Sufjan Stevens

< 1 2 3 4 5 >»