Ernie Schenck dar 2006 metais parašė “The Houdini Solution: Put Creativity and Innovation to work by thinking inside the box”. Praėjus tiek laiko, dabar nebegalėčiau atkartoti nė vienos tezės iš minimos knygos, bet ir nereikia, nes viskas pasakyta pavadinimu. Tai apgaulingas suvokimas, kad norint sukurti kažką ekstraordinaraus, reikia milžiniškų resursų: žmogiškųjų, finansinių. Bet iš tiesų, ar tai kūrybiškumas, kai tau niekaip nereikia savęs riboti, kai gali mesti milijardus fejerverkams bei lazeriams, kurie danguje išpaišys Romeo ir Džiuljetos istoriją? Barry Nalebuff ir Ian Ayres knygoje apie problemų sprendimą “Why Not?: How to Use Everyday Ingenuity to Solve Problems Big And Small”, vieną techniką net pavadina “What would Croesus do?” (neturiu šiam vardui vertimo, bet Croesus yra kone mitiniu personažu piešiamas Lidijos karalius, žinomas, kaip begaliniai turtingas žmogus), t.y. siūlo nesivaržyti ir pradžioje galvoti, ką darytumėt, jeigu problemai spręsti turėtumėt nevaržomus resursus? O tada, kai jau pamatai, kad problemą išspręsti įmanoma, gali atsipalaiduoti ir pereiti prie praktiškų problemos sprendimo būdų. Kūrybiškumas – kaip problemų sprendimo būdas, tad susidūrus su problema, nelogiška sakyti, kad dėl tam tikrų problemų kūrybiškumas buvo suvaržytas, nes idealiu atveju jis nuo to tik dar labiau subujoja. Vienintelis dalykas, ko gali pritrūkti susidūręs su problemomis, tai – laikas. Ir kuo gauni mažesnę salę, mažiau pinigų, mažiau žmonių, tuo daugiau laiko reikia išsisukti iš padėties, bet neįmanomų dalykų nėra. Phil Hansen, tikriausiai, irgi iki šiol taškiukais paišytų paveikslus, jeigu ne nervo pažeidimas, dėl kurio ranka pradėjo drebėti taip, jog geriausiu atveju taškiukai būtų virtę brūkšniukais.