Taip viską matė Paulius:
Šiandien “Druskininkų teatro festivalio” rėmuose pavyko pamatyti Gruzinų pirštų teatro “Gruzinskijie palchiki” spektaklį “The Wall”. Nors nesu tikras ar jį reikia reklamuot, nes salėje telpa gal koks 100-150 žmonių, bet… “The Wall” dar bus kartojamas šį šeštadienį, o sekmadienį kartos teatro vizitine kortele vadinamą “Extravaganza”. Nekalbant apie tai ar pastangos (250km pirmyn-atgal vilniečiams) vertos reginio, tai, ką mačiau man paliko gerą įspūdį.
“The Wall” – tai tas pats “Pink Floyd” kultinis kūrinys, kurio meninę interpretaciją daugeliui turbūt jau teko matyti Alano Parkerio dėka. Deja (ar ne..?), šiame mikliųjų pirštų šou nesistengiama atkartoti originaliąją istoriją, tad lyginti nėra ką. Tačiau tuo pačiu atsiveria galimybė tiesiog grožėtis reginiu – neslėpsiu, į Druskininkus veržiausi ne muzikos, bet pamatyti kitokią išraiškos formą – pirštų teatrą. Ar klykiau iš pasitenkinimo? – Ne, bet gruzinai savo mažas improvizacijas įvilko į 50 minučių, per kurias ne tik nespėjo nusibosti, bet net ir paliko vietos norui pamatyti kažką daugiau (“Extravaganza”, Pauliau, “Extravaganza”).
Kaip sufleruoja gerokai po spektaklio įsijungusi racionalioji asmenybės pusė, gruzinų “The Wall” – tai istorija apie du mylinčius žmones ir sieną tarp jų. Dainuojantis blynas (nežinau kaip kitaip pavadint kone pagrindinį herojų) lyg simboliškai įkūnija nuolat kažkur esančią jėgą, bandančia sutrukdyti jiems. Beje, reikia pastebėti, kad spektaklyje dalyvauja ne tik pirštai, bet ir žmonės (jų iš šešėlio į šviesą iškylantys veidai – gan įspūdingas momentas; įspūdį palieka ir scena, kai jie guli priešingose sienos pusėse, o ant jų, Blynui dainuojant, mažieji pirštai-žmogeliukai šoką savo “tribal” šokį). Ir nors spektaklio istorija nutolsta nuo originalo, muzika ir bendra atmosfera, mintis neleidžia pagalvoti, jog žiūri eilinį nieko unikalaus nesukuriančių vidutinybių kičą. Kad ir Blynas vienu momentu pakimbantis ore ir apsiverčiantis – tuo metu jo galva apačioje, o galūnės-pirštai – viršuje. Netrukus lieka vienas nedviprasmiškas pirštas (fuck you) – štai jums ir “subtili” maišto idėja. Šiaip yra įspūdingų plastikos elementų, kurie atrodo šviežiai ir patraukliai net 50-ą spektaklio minutę. Kaip antai Blynas mušantis koją rimtą skambant “Another Brick In The Wall” arba dviejų įsimylėjelių kūnai, kurie erdvėje sklando lyg žuvys vandenyje – gražus efektas.
Nežinau, ką sakyti kitų miestų svečiams, bet esantiems Druskininkuose – nueikite ir pamatykite. Beje, nujaučiu, kad “Extravaganza” būtų dar mielesnis akiai. Ten juk jau kita atmosfera, nuotaika – vaidinantys pirštai jau savaime kuria tam tikrą komiškumo jausmą, tad per “The Wall” dažnas šypteldavo toje vietoje, kurioje pagal turinį šypsotis tikrai nebūdavo ko. Kalinka ir kiti “Extravaganzos” šokiai – lyg sukurti pirštų teatrui.
Bilietai – www.tiketa.lt
Šokiai – www.fingers-theatre.net
Taip pasirodė Jurgai:
Pirštų galiukais po Druskininkų teatro festivalį
Nemėgstu vasaros, nes vos jai prasidėjus, po devyniais užraktais užveriamos mano mylimiausių kultūrinių įstaigų durys. Kas karta joms užsidarius, vis bandau sau logiškai atsakyti į tą patį klausimą – kodėl valstybiniams teatrams priklauso net trys mėnesiai atostogų?! Kurie mane, sąžiningą mokesčių mokėtoją priverčia kone 100, ilgų kaip šimtmečiai dienų kęsti kultūrinį troškulį, ir mano mylimą miestą, vasaros metu paverčia dvasine dykviete..?! (Nepykti melomanai, bet kiek galima teatromanei klampoti po tuos Jūsų festivalius be guminių batų, ir kiek galima kiekvieną vasarą klausytis tų pačių klavyrų po Kristupo skliautais J ) O į Avinjonus vis dar savo vagono laukiam ir tikim, kad jis būtinai atvyks..
Visas Lietuvos kultūrinis gyvenimas paskui nuvargusius savo piliečius keliasi į pušynais ir šokoladiniais vafliais kvepiančius vasaros traukos centrus..
Ką darysi, nebeiškentę – reabilituoti sielą nukamuotą teatriniais ilgesiais, tais pačiais dulkėtais keliais, išrūkome ir mes – į kurortą. Ieškoti TEATRO!
Antrus metus rengiamas Druskininkų teatro festivalis, kurorto svečiams ir gyventojams šiemet pateikė kur kas įvairesnę ir gausesnę programą (net pusšimtis renginių!), neapsiribojančią vien teatro pasirodymais, tarp jų galima rasti ir muzikinių: „Tele bim bam gatvė“ koncertą šeimai, arba Manto Jankavičiaus gyvą koncertą „Tabami Goes ROBBIE WILLIAMS”. Bet labiau už viską teatro mėgėjų akį džiugina gan platus įvairaus žanro: teatro, teatralizuoto šokio spektaklių pasirinkimas įvairiem pomėgiam ir skoniui. Šiemet festivalio organizatoriai pakvietė ir keletą svečių iš užsienio: vaizduotės, šviesos ir judesio teatrą „Image“ iš Prahos, teatro trupę „Kitoks teatras“ iš Kaliningrado, bei garsųjį Gruzijos „Pirštų teatrą“ iš Tblisio.
Peržvelgus lietuviškų spektaklių programą kuri rodoma visą vasarą, galima pastebėti ir pasidžiaugti tuo, kad yra įtraukta į repertuarą beveik iš visų privačių ir valstybinių teatrų bent po vieną spektaklį. Žinoma pačius reikliausius teatro gurmanus šiek tiek nuliūdino tai, kad šiais metais kurorto teatro scenose nebus galimybės išvysti nei vieno iš Lietuvos teatro grandų E. Nekrošiaus ir O.Koršunovo spektaklių, priešingai nei pernai. Apskritai, jaučiasi, kad didžiuma repertuaro labiau formuotas paprastesnis, pritaikytas plačiajai auditorijai, norinčiai atostogų metų neapsikrauti sunkiu intelektualiniu produktu, o labiau pasilinksminti „Laukinėje moteryje“ arba kituose komedijinio žanro spektakliuose. Nors yra įtraukta į programą ir keletas eksperimentinio teatro spektaklių.
260 km (į abu galus) šiandien pasiryžom įveikti dėl galimybės susipažinti su dar Lietuvoje nematytu, įdomią teatro formą pasirinkusius, garsiuoju Gruzinų „Pirštų teatru“. Ir nors niekada, net vaikystyje nemėgau lėlių teatro, su kuriuo šis turėjo būti kažkiek giminingas – efekto užteko, kad liktum sužavėtas mikliųjų pirščiukų gestikuliacijos pagalba sukurta dar viena „Pink Floyd” koncerto versija.
Naujajame „Pirštų teatro” ir režisieriaus Kupreišvilio pastatyme “Siena” dominuoja meilė. Spektaklyje skamba albumo dainos ir jokių komentarų ar dialogų. Mažos galvutės, kurios pritvirtintos ant pirštų ir didžiulis, veidmainiškas blogio veidas. Režisierius meistriškai naudoja pantomimos ir lėlių teatro elementus, kurių sąveikoje gimsta neįtikėtinai išraiškinga teatro forma. Stebiesi rankų, pirštų plastiškumu, miklumu, išraiškinugumu kurie daro stebuklus butaforinės sienos rėmuose. Čia jie svajingi, skrajojantys ir įsimylėję, o čia – “traukiantys” visomis savo mikroskopinėmis gerklėmis roką. Ir tai pasirodo realu! Žavu! „Nuolat kartoju savo aktoriams, kad žmogus, teisingai disponuojantis energetika ir kelių pirštų krustelėjimu gali tverti stebuklus“, – sako B. Kupreišvili. .
Salė buvo pasirinkta gan kamerinė ir specialiai pritaikyta mažai (na gal iki 100 žmonių) auditorijai. Piršteliai “vaidino” tikrų prožektorių šviesoje ir pakankamai padoriame aukštyje, kad viskas būtų matoma net ir sėdint galinėse dešimtose eilėse.. Spektaklio trukmė pats tas tokiam žanrui – 50 min. Nespėja prailgti, o ir kartu išlaiko dėmesį bei įspūdį iki paskutinių spektaklio minučių.
Tai gi, jei kas savaitgalį planuojate nešti savo nuvargusius kūnus į mineralinių vandenų kurortą, dar turite galimybę pamatyti ir kitą šios trupės spektaklį, parodijų šou „EXTRAVAGANZA“. Girdėjom, kad per šiuos pasirodymus bus ypatingai karšta. Ir sirtakius tryps, ir sijonus kilnos kankanus šokant – miklieji pirštukai.
Likę pasirodymai numatyti: rugpjūčio 3d. (penktadienis) ir 5d. (sekmadienis) d. 19 val. Tbilisio „Pirštų teatras“ (Gruzija)
Likusią šio mėnesio festivalo programą galite rasti čia:
http://www.okt.lt/index.php3?menu_id=1〈=l&parent=1&sid=1617