Keista (ar ne?). Vieno lietuviško forumo lankytojas apie filmą skelia žiaurią, bet nestebinančią tiesą – “nemanau, kad filmas apie invalidus bus įdomus”. Tuo tarpu debiutuodamas “Sundance” festivalyje “Murderball” gauna žiūrovų simpatijų prizą. IMDB balsuotojai, kurių dauguma iš JAV, įtaiso filmą tarp 40 geriausių dokumentinių, tad įdomu, kaip “Murderball” seksis Lietuvoje? Ir toks palyginimas ne tam, kad prifarširuoti erdvę spaudos ženklais – žiūrint neapleidžia jausmas, kad vertinimas tiesiogiai priklauso nuo to, kur (kurioje šalyje) šis filmas rodomas. JAV ir Kanados regbio rinktinės kovoja dėl pasaulio čempionų titulo? Tokia nesąmonė šios sporto šakos fanatikui galėtų prisisapnuoti tik baisiausiame košmare – negarsėja jos kaip regbio valstybės. Bet situacija keičiasi, kada kalbama apie neįgaliųjų sportą, požiūrį į neįgaliuosius. “Murderball” – tai lyg reklaminis klipas (filmas iš tiesų naudojamas propagandiniais tikslais gerąja prasme) informuojantis žmones apie tuos, kuriems gyvenime pasisekė mažiau.
Kodėl tai įdomu? “Murderball” sukaltas ant kiek kitokios, nei galima tikėtis, platformos. Jo pagrindinė ašis – JAV ir Kanados regbio invalidų vėžimėliuose komandų kova, asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, tikslas – auksas Olimpinėse žaidynėse. Tada tai filmas apie stiprius/kitokius žmones, asmenybes. Filmo režisieriai iš pradžių bijoję, kad gali pritrūkti įdomių pagrindinių herojų, vėliau prisipažino, kad juos teko atrinkinėti – tiek daug buvo. Ir tik galiausiai, kada siužeto dinamika kiek nuslūgsta, įsigilini ant kieno pečių visa tai statoma. Tačiau tai nesukelia gailesčio, greičiau jau inspiracijos. Nėra čia “visas pasaulis kaltas dėl to, kas man atsitiko, aš turiu teisę pykti”. Atvirkščiai – kiekvienas herojus turi tikslą, asmeninį gyvenimą, praeitį – kaip kiekvienas mūsų. Ir kai patys tenkindami ir savo smalsumą, režisieriai įtraukia epizodus, kuriuose kalbama apie seksualinį pajėgumą, išgirsti be jokių kompleksų pasakojamą dar vieną anekdotą arba net prisipažinimą, kad dabar su moterim kažkam pradėjo sektis geriau.
“Murderball” kiek užburia dinamika, humoru, muzika, bet iš tiesų tai labai intymus pasakojimas. Per ilgus filmavimo metus režisieriams pavyko tapti žaidėjų/trenerio šeimų nariais, perimti jų požiūrį. Gal tik su retom išimtim, kamera dirba vėžimėlyje sėdinčio žmogaus galvos aukštyje (“ass level view”). Sunku patikėti, kad būdamas taip arti, gali išvengti šio filmo smogiamosios jėgos. Žiūri, matai kaip keičiasi rodomi žmonės, tavo požiūris į juos ir galvoji, o ar pats nors kiek viduje judi, esi pajėgus keistis? Tai tam tikras kiekvieno filmo vertinimo rodiklis, bet į tai visi turit atsakyti patys sau. Tiesiog nueikit ir išbandykit save.
Filmas Lietuvos k/t repertuare->
Murderball imdb duomenų bazėje->
