Kartais mes padrąsinam save žengti, atrodytų, rizikingą žingsnį, klausdami savęs “o kas yra blogiausia, kas gali nutikti?” ir dažnai atsakydami, jog nieko tokio: kažkas kažką ne to pagalvos, pasakys “ne”, etc. – įvardintos baimės, tarytum, netenka savo galios. Bet tuo pačiu reiktų neužmiršti visko baigti kitu klausimu: o kas yra geriausia, kas gali nutikti? Aišku, praradimo baimė dažnai būna stipresnė už tolimos laimės galimybes, tačiau galiausiai, juk, viską darome būtent todėl – kad būtų geriau. Nes čia, žlugus vienai galiai, gimsta kita.
Taigi… kas yra geriausia, kas galėtų nutikti?