That’s my point. Why do I have to pick?
Why do I have to choose?
Why can’t I have both?

– Carl Casper, Chef

Filmas, žinoma, yra wow ir tai neabejotinai yra skaniausias kino produktas šiais metais. Bet ne mažesnis wow buvo po filmo, kai jau norėdamas lyginti “Chef” atmosferą su “Little Miss Sunshine”, “500 Days of Summer” ar “Sunshine Cleaning”, atradau, jog pagrindinis filmo aktorius Jon Favreau yra ir filmo režisierius, o tuo pačiu jis dar ir režisierius tokių juostų, kaip “Iron Man” ar “Iron Man II” jau nekalbant apie “Cowboys & Aliens”. Toks posūkis karjeroje yra wow wow ir nors neatneš milijonų, pagarbą John Favreau tikrai pelnys.

Man net kilo klausimas ar citata įrašo pradžioje, kurios mintis yra “ar negalima gaminti ir kokybišką dalyką, ir tai, ką visi mėgtų?”, nėra paralelė tarp darymo blockbasterių ir tokių šiltų juostų, kaip “Chef”? Pasirodo, taip ir yra. Paralelių su realybe juostoje yra ir daugiau, viena kurių – bendravimas su savo vaiku, tiksliau neturėjimas tam laiko, nes… reikia dirbti.

Filmas bus šiltai skausmingas visiems, kurie jaučia, kad jų gyvenimuose esama kompromiso, tarp to, ką jie nori ir to, ką “turi” daryti. Bet verks ar bent ašaros visi, kuriuose liko nors truputis žmogiškumo, pažeidžiamumo, atvirumo patiems sau.

Scarlett filme mažai, bet ji gera. Kaip ir Hoffmanas. Kaip ir pats Jon Favreau bei jo sūnus. Kaip ir visas aktorių kolektyvas, kaip ir kiekviena daina, kaip ir kiekvienas patiekalas, kaip ir kiekviena minutė nuo A iki Z.

Man būtų patikę, kad šefo sumuštinis galiausiai būtų suvyniotas į kiek kitą pakuotę, bet tai, kas joje, nuo to mažai pakistų.

Skanaus žiūrėjimo, bet draugiškas patarimas – nepradėkit ant tuščio skrandžio.