Search Results for: Varanasi

“Varanasi is older than history, older than tradition, older even than legend,
and looks twice as old as all of them put together”
– Mark Twain

“Prasižioji kalbėti ir jau meluoji”, – mokė Zen meistras. Nepasimokiau. Todėl ir sakau, kad Varanasi man ir yra Indija. Taj Mahal yra vau, bet Indijoje yra ir kitų vau. Net vau vau. Auksinė šventykla Amritsare yra sunkiai nusakoma žodžiais, bet lygiai taip, pakylėtas dvasia, aš jaučiausi ir Myanmaro Shwedagon šventykloje. Ir tai, kad panašūs jausmai užplūsta keliose vietose, niekaip nereiškia, kad jos staiga nebėra aukso vertos – šie skirtingoms religijoms priklausantys objektai ir juos supanti aura paliks mano atmintį nebent tik kartu su manimi. Tačiau kito Varanasi Indijoje nėra. Nieko panašaus neteko patirti ir kitose Azijos šalyse, bet tikiu, kad gali būti – Azija tik dalis šio pasaulio. Tai lyg tyras Indijos ekstraktas – be jokių UNESCO papildų, tačiau su nenusakomu kiekiu tradicijos, religijos ir karvės šūdo. More

Aplinkui knarkia koks tuzinas indų (įsivaizduokit lėkštes, puodus, puodukus). Naktiniuose ar net daugianaktiniuose traukiniuose vietiniai patalą ima kloti 8-9 vakaro, o 10 jau skardžiai miega. Aš savo stotelę pasieksiu tik apie pirmą nakties, tad pasinaudosiu proga, jog internete jau guli nuotraukos iš Ellora bei Ajanta šventyklų, trumpai pristatydamas kelią iki jų.

Taip, kelią iki jų būtų galima pristatinėti atskirais įrašais, bet dėl laiko stokos, brūkštelsiu trumpai vienu atsikvėpimu. Pavyzdžiui, iki Aurangabad (miesto iš kurio vykstama į Ajanta bei Ellora) traukiniu turėjau nusigauti gerokai prieš vidurnaktį, bet atsibeldžiau gerokai po pirmos. Kelionė nebuvo iš lengvųjų – Mumbajuje tegavau “general admission” bilietą, kuris suteikia tik teisę įlipti į traukinį, bet negarantuoja vietos jame. Tik gerųjų vietinių dėka pusę kelionės puse šiknos sėdėjau, paskui valandėlę gulėjau, o galiausiai porą valandų prarymojau prie durų. Ir vis tik to man buvo negana, tad pirmą nakties, vietoj to, kad šliaužčiau į pirmą pasitaikiusią būdą ir nusnūsčiau, parodžiau charakterį ir iš stoties rajono patraukiau į miesto centrą ieškoti pigesnės bei gražesnės nakvynės. Sėkmės. Kaip ir daug kur Azijoje, langinės bei vartai čia užsidaro apie dešimtą ir kartais net sunku įtarti, jog čia ar ten yra veikiantis viešbutis. Taip ramybėje per pusantros valandos pažinęs mirusį miestą, galiausiai sutikau tuktukininką, kuris užrodė vieną vietelę. Gavo, matyt, komisinius iš viešbučio, bet man tuomet jo navaras buvo paskutinėje vietoje. O iš ten jau iki Ellora netoli.

Vieni lygina Ellora su Ajanta, kiti priešina, bet taip yra tik todėl, kad šie du UNESCO objektai yra gana arti vienas kito. Teoriškai jeigu jau lankai vieną, tai būtų keista praleisti kitą, juoba, kad abu yra pakanakamai skirtingi ir savotiškai unikalūs. More

Apgaulingai keista vieta, tas Pushkar. Kaip ir visa Indija, beje. Jau jeigu esi Radžastane ir turi laiko, tai net nereikia galvoti, ką aplankyti – daugelis miestų gražiai išsidėstę vienoje juostoje, tik skirtingais atstumais. Pushkar, kaip tik vienas jų. Ant popieriaus ši vieta įžymi tuo, jog čia yra viena iš kelių pasaulyje esančių Bramha šventyklų. Iš kalbų gi, tiesiog jaukus ir gražus miestas. Suprantama, jaukus Indijos kontekste, nes tiek šiukšlės, tiek karvių mėšlas, tiek šlapimo kvapas neapleidžia ir čia. More

Kaip veikia monstriška Indijos (o ir kitų šalių) traukinių sistema, galite paskaityti http://www.seat61.com/India.htm, nes čia bus tik asmeninės nuotrupos. Kol kas vos po kelių pasivažinėjimų, bet, tikiuosi, jog nuo šiol jų bus daugiau. Matote, po pasivažinėjimo traukiniais Šri Lankoje, tarp arbatos plantacijų, kas man buvo vienas iš tos šalies highlight’ų, iš Indijos tikėjausi ne ką mažiau, nes to tikėtis leidžia ir kelionių gidai, vadinantys tai esminiu kelionių po Indiją potyrių. Kiti dar pridės, jog keliauti traukiniais Indijoje yra ne tik patogu, bet ir pigu, tačiau visi šie punktai turi keletą atsakomųjų “,bet…”. More